| Bemerkung: |
T u r i n y j e: N. Asadauskienė. Šeimos istorijos įtaka bendram domėjimosi istorija procesui, p. 17-24. Jolanta Baranauskaitė, Ramunė Kasperavičiūtė. Viduramžių istorija šių dienų kultūroje, p. 25-36. Sandra Grigaravičiūtė. Sprendimas tarptautiniuose santykiuose: teorija ir praktika: (istoriko atsakomybės aspektu), p. 37-46. Romas Juzefovičius. Istorikas ir šiuolaikinė informacinė kultūra: sąveikos aspektai, p. 47-52. E. Krikščiūnas. Istoriko tautinės atsakomybės klausimu, p. 53-61. Leonas Šnipas. Istorija kaip tautinės savimonės šaltinis, p. 62-68. Irena Šutinienė. Biografija ir istorija: autobiografijų interpretavimas kintant politiniams režimams, p. 69-78. Aldona Gaigalaitė. Šiandieninis marksistinės istoriografijos vertinimas, p. 81-88. Povilas Lasinskas. Prieškario Lietuvos istoriografija: metodologinių orientyrų paieška, p. 89-97. Žydrūnas Mačiukas. Zigmanto Liuksemburgiečio politikos vertinimai lietuvių istoriografijoje, p. 98-110. Juozas Skirius. Istoriko santykis su istoriografija, p. 111-116. Audronė Janužytė. "Istorijos" žurnalo praeitis, dabartis ir vizija, p. 117-122. Aldona Vasiliauskienė. LKMA istorikų sekcija išeivijoje: atsakomybė tėvynei, p. 123-150. Gintautas Zabiela. Naujausiųjų laikų archeologija: tyrimo metodas ar istorijos pažinimo jungiamoji grandis, p. 151-157. Artūras Grickevičius. Bažnyčios istorija ir mes, p. 158-166. Aivas Ragauskas. Apie istoriją sovietinėje Lietuvoje (1944-1990): žiupsnelis istorinės publicistikos, p. 167-175. <lit>
|
